Stiklo menas jau ne vieną tūkstantmetį žavi žmones. Trapus – ir tvirtas, skaidrus – ir atspindintis. Laužia šviesos spindulius, jais žaidžia ir kuria iliuzijas. Gali būti tiek šiltas, jaukus ir aptakus, it bangų nugludintas – tiek šaltas ir skaidrus it ledas, griežtos formos.
Stikle galima įkūnyti įvairiausias emocijas, idėjas, nuotaikas – net palinkėjimus. Tam itin tinka mano pamėgta mažoji plastika – nedideli meno kūriniai. Kai kurie telpa delne it talismanai, kitiems reikia daugiau erdvės ir šviesos, kurioje jie atgyja.
„Apsigyvenę” ant jūsų stalo, knygų lentynos ar palangės, jie sušildys jūsų erdvę, pavers ją ypatinga, unikalia, primins svarbius gyvenimo momentus, džiugins akis ir širdį.
+370-637-63730 elonakaunas@yahoo.com
APIE MANE
Esu stiklo menininkė Elona Jagelavičienė - ELONAGLASS stiklo dirbtuvių įkūrėja, Vilniaus dailės institute įgijusi stiklo menininkės diplomą.
Mano kūriniai - maži skulptūriniai sumanymai realizuoti stikle. Stiklas - ypatinga medžiaga kurioje susijungia trapumas, skaidrumas ir lengvumas. Mano kūriniai dažniausiai įgauna paprastą, neperkrautą dekoratyvinėmis detalėmis formą.
Stiklas – kaip ir angelai: negali be šviesos
Kai prieš porą dešimtmečių iš stiklo sukūriau pirmuosius angelus, pajutau, kad lietuviams jie – artimi ir mėgiami. Nebūtinai – kaip religiniai simboliai: angelas daugeliui mūsų dabar yra tiesiog šviesos, gėrio, globos, apsaugos, vilties simbolis, meno forma įkūnytas gražus linkėjimas.
Nors angelas – vienas žinomiausių krikščioniškosios kultūros simbolių, bet jis nevienodai populiarus skirtingose Europos valstybėse. Skandinavai, rusai, lenkai šį simbolį išskirtinai vertina ir mėgsta, tad daug angelų yra „išskridę” į šias šalis.
Kokios spalvos kūriniai mėgstamiausi? – žinoma, baltos arba skaidrūs: juk angelas – šviesos būtybė. Tačiau yra tekę gaminti ir tamsiai raudonų, ir netgi juodų angelų – tai buvo pagal individualų užsakymą sukurtos ypatingos interjero puošmenos. Vienas juodųjų angelų išsiskyrė ypatingu efektu: skaidresnis figūrėlės vidurys ryškiai raudoname fone priminė pulsuojančią gyvybės arteriją...
Taip, mano angelai – kaip ir žmonės: jie keičiasi. Pirmieji šios tematikos stiklo kūriniai buvo kresni, nedidukai, apriboti rėmeliais – ir nepaisant gana statiškos kompozicijos – jie buvo pašėlusiai populiarūs!
Įgūdžiams tobulėjant, ieškojau plastiškesnių išraiškos būdų – tad angelai „pajudėjo”: figūrėlės ėmė „kilti”, siekė dangaus, „išlipo” iš rėmelių, „išaugo”, „susiporavo”, „nutūpė” ant akmenų...
Pastaruosius gaminu iki šiol, mat kuklus laiko nugludintas lauko akmuo, kaip nė vienas kitas pagrindas, pritiko stiklo būtybėms it čia buvęs – nutūpę ant akmenų angelai tapo šilti, jaukūs, „savi”. Ir šiandien, išėjus į akmenimis nusėtą pakrantę kur nors pajūryje, matau ne tik akmenis – bet ir tas figūrėles, kurios galėtų ant kiekvieno jų sėdėti.
Patinka tokia forma ir užsakovams: kartais žmonės netgi patys atsineša tą akmenėlį, ant kurio norėtų matyti savąjį angelą – arba angelų porą. Poromis vieną prie kito prigludusius angelus itin mėgsta ieškantys prasmingos dovanos vestuvėms: dvi sparnuotos figūrėlės tarsi atkartoja viena kitos judesį – ir nors abi siekia dangaus – nėra tapačios. Poroje svarbus santykis – ir tai tampa – dovanos esme.
Etnomotyvai – „ant bangos”: vis dar – ar vėl?
Pastebiu, jog mažosios stiklo plastikos žanre vėl atgijo dirbinių su etnografiniais motyvais paklausa.
Šiandienos žmonės vėl bando atrasti ir „prisijaukinti” iš liaudies meno pavyzdžių visiems puikiai pažįstamą senąją lietuviškų kryželių, saulučių, augalų ir paukščių simboliką.
Ne išsyk pavyko senuosius simbolius įkūnyti stikle.
Juk toli gražu ne kiekvieną „medinį” liaudies meno simbolį technologiškai įmanoma atgaivinti stiklo kūrinyje.
Svarbu, kad tas senovinis simbolis kalbėtų, kažką reikštų dabarties žmogui, būtų atpažįstamas, kita vertus – kad ir pats kūrinys būtų patvarus, ne per trapus.
Etnomotyvais grįsta stiklo plastika – viena mėgiamiausių kūrybos sričių: ilgai ieškota, originali – ir jau prabilusi savita, unikalia menine raiška.
Kiekvienas iš šių rankomis sušildytų dirbinių suteikia namams savitą atmosferą, teikia ramybės ir harmonijos.
Į žmonių namus iškeliauja ne šiaip gražūs daiktai – o gyvi, būtį šildantys kūriniai su dideliu asmeninės kūrybos ir paveikių senųjų simbolių krūviu.
Esu stiklo menininkė Elona Jagelavičienė. 1980 m. baigiau Kauno J. Naujalio vidurinę meno mokyklą, skulptūros specialybę. Vėliau studijavau Vilniaus dailės institute ir 1986 m. įgijau stiklo menininkės diplomą.
ElonaGlass kūrinius galite įsigyti
Kaune:
stiklo galerijoje, Vilniaus g. 20
Šv. Kazimiero knygyne, Vilniaus g. 3
Vilniuje:
parduotuvėje "Stiklo paslaptis", Didžioji g. 38
knygyne "Katalikų pasaulis", Šventaragio g. 4
